Šilumos siurbliai: dažniausiai užduodami klausimai prieš perkant

Šilumos siurblio pasirinkimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti gana paprastas – pasirenkamas įrenginio tipas, reikalinga galia ir gamintojas. Tačiau pradėjus lyginti skirtingus modelius atsiranda gerokai daugiau klausimų. Kuo skiriasi oras-oras ir oras-vanduo? Kiek elektros iš tikrųjų sunaudos šilumos siurblys? Ar jis veiks per didelius šalčius? Ar galima jungti prie radiatorių? Ką reiškia COP ir SCOP? Ar galingesnis įrenginys visada geresnis? Dalis netinkamų pasirinkimų atsiranda būtent todėl, kad šilumos siurblys pasirenkamas pagal vieną parametrą – namo plotą, kainą ar gamintojo deklaruojamą maksimalią galią.

Todėl šiame gide atsakome į svarbiausius klausimus, kuriuos verta išsiaiškinti dar prieš perkant šilumos siurblį.

Pirmiausia – kas apskritai yra šilumos siurblys?

Šilumos siurblys – įrenginys, kuris naudoja elektros energiją šiluminei energijai perkelti iš vienos aplinkos į kitą. Priklausomai nuo sistemos tipo, energija gali būti paimama iš lauko oro, grunto ar kito šaltinio ir perduodama patalpų orui arba vandens šildymo sistemai. Būtent todėl šilumos siurblys skiriasi nuo paprasto elektrinio šildytuvo. Jo sunaudota elektra nėra vienintelis šilumos šaltinis – didelė energijos dalis paimama iš aplinkos.

Kokie šilumos siurbliai naudojami namams?

Lietuvoje individualiuose namuose dažniausiai susiduriama su oras-oras ir oras-vanduo sistemomis. Taip pat naudojami geoterminiai šilumos siurbliai.

• Oras-oras paima energiją iš lauko oro ir šilumą tiesiogiai perduoda patalpos orui.
• Oras-vanduo energiją iš lauko oro perduoda vandens sistemai, todėl gali šildyti grindis, tinkamai parinktus radiatorius ir ruošti buitinį karštą vandenį.
• Geoterminis šilumos siurblys energiją gauna iš grunto ir reikalauja atitinkamos žemės kolektoriaus arba gręžinio sistemos.

Todėl klausimas „koks šilumos siurblys geriausias?“ nėra labai tikslus. Pirmiausia reikia žinoti, kokią funkciją jis turės atlikti konkrečiame name.

Oras-oras ar oras-vanduo – ką pasirinkti?

Tai vienas dažniausių klausimų. Jeigu reikia palyginti labai paprastai, skirtumas yra toks:

Naujam namui su grindiniu šildymu ir poreikiu ruošti karštą vandenį dažnai pasirenkamas oras-vanduo. Oras-oras gali būti racionalus pasirinkimas, kai reikalingas paprastesnis šildymas ir vėsinimas arba papildomas šilumos šaltinis.

Kokios galios šilumos siurblio reikia?

Galios negalima patikimai nustatyti vien pagal namo plotą. Du 150 m² namai gali turėti visiškai skirtingą šilumos poreikį. Naujas A++ klasės pastatas ir senas neapšiltintas tokio pat ploto namas nėra palyginami.

Vertinant reikalingą galią svarbūs:

• pastato šilumos nuostoliai;
• sienų, stogo ir grindų izoliacija;
• langų charakteristikos;
• pastato sandarumas;
• patalpų aukštis;
• vietovės klimatinės sąlygos;
• norima vidaus temperatūra;
• karšto vandens poreikis, jei jis ruošiamas tuo pačiu įrenginiu.

Todėl profesionalus parinkimas turėtų prasidėti nuo pastato poreikio, o ne nuo konkretaus šilumos siurblio modelio.

Ar geriau rinktis galingesnį šilumos siurblį?

Nebūtinai. Atrodo logiška pasirinkti didesnę galią „su atsarga“, tačiau per didelis įrenginys taip pat gali būti netinkamas. Svarbu, kaip plačiai konkretus inverterinis šilumos siurblys gali moduliuoti savo galią. Jeigu šilumos poreikis mažas, o įrenginys negali pakankamai sumažinti galios, jis gali dažniau įsijungti ir išsijungti. Todėl tikslas nėra nupirkti kuo galingesnį įrenginį. Tikslas – parinkti jo galią pagal konkretaus pastato poreikį.

Kiek elektros sunaudoja šilumos siurblys?

Tai turbūt dažniausias ir kartu vienas sunkiausiai vienu skaičiumi atsakomų klausimų. Elektros sąnaudos priklauso nuo to, kiek šiluminės energijos reikia pastatui ir kokiu efektyvumu šilumos siurblys ją pagamina konkrečiomis sąlygomis. Jeigu pastatas praranda daug šilumos, net labai efektyvus įrenginys turės pagaminti daug energijos.

Sąnaudas taip pat keičia:

• lauko temperatūra;
• šildymo sistemos temperatūra;
• karšto vandens naudojimas;
• žmonių pasirinkta vidaus temperatūra;
• šilumos siurblio nustatymai;
• įrenginio efektyvumas.

Todėl tiksliau kalbėti ne apie tai, „kiek elektros sunaudoja šilumos siurblys“, o apie viso pastato šilumos poreikį ir konkrečios sistemos sezoninį efektyvumą.

Ką reiškia COP?

COP – šilumos siurblio efektyvumo koeficientas konkrečiomis bandymo sąlygomis. Jeigu COP yra 4, tai supaprastintai reiškia, kad tomis sąlygomis sunaudojant 1 kWh elektros perduodama apie 4 kWh šiluminės energijos. Tačiau COP nėra pastovus. Pasikeitus lauko temperatūrai ar vandens temperatūrai šildymo sistemoje, keičiasi ir šilumos siurblio efektyvumas. Todėl lyginti du įrenginius vien pagal vieną COP skaičių ne visada prasminga.

Ką reiškia SCOP?

SCOP yra sezoninis efektyvumo rodiklis. Jis geriau atspindi šildymo sezono sąlygas nei vienas momentinis COP taškas. Tačiau ir SCOP yra standartizuotomis sąlygomis nustatytas rodiklis. Realiame name rezultatui įtakos turės pastato poreikis, klimatas, sistemos temperatūra ir naudojimo įpročiai. Todėl COP ir SCOP yra labai naudingi lyginant įrenginius, bet jie nėra būsimos elektros sąskaitos prognozė.

Ar šilumos siurblys veikia esant dideliam šalčiui?

Šiuolaikiniai oras-oras ir oras-vanduo šilumos siurbliai gali veikti esant neigiamai temperatūrai. Tačiau konkreti minimali darbo temperatūra ir šildymo galia priklauso nuo modelio. Svarbu žinoti, kad mažėjant lauko temperatūrai paprastai blogėja darbo sąlygos. Įrenginio efektyvumas gali mažėti, o tam tikruose modeliuose mažėja ir prieinama šildymo galia. Todėl kataloge reikia ieškoti ne vien užrašo „veikia iki -25 °C“, bet ir žiūrėti, kokią šildymo galią įrenginys gali atiduoti esant žemai temperatūrai.

Ar oras-vanduo šilumos siurblys tinka radiatoriams?

Gali tikti, tačiau labai svarbu, kokios temperatūros vandens reikia radiatoriams, kad jie kompensuotų pastato šilumos nuostolius. Šilumos siurbliai paprastai efektyviausiai dirba žemesnės temperatūros šildymo sistemose. Dėl to grindinis šildymas yra labai palankus sprendimas. Radiatorinė sistema taip pat gali veikti, jeigu radiatoriai tinkamai parinkti žemesnei vandens temperatūrai arba naudojamas tam tinkamas aukštesnės temperatūros šilumos siurblys. Todėl senam namui negalima automatiškai pasakyti nei „šilumos siurblys radiatoriams tinka“, nei „netinka“. Reikia įvertinti pačius radiatorius ir pastato šilumos poreikį.

Ar šilumos siurblys gali ruošti karštą vandenį?

Oras-vanduo ir geoterminės sistemos gali būti naudojamos buitiniam karštam vandeniui ruošti. Tam naudojama atskira arba į vidinį bloką integruota karšto vandens talpa. Talpos dydis parenkamas pagal žmonių skaičių ir karšto vandens naudojimo poreikį. Oras-oras sistema standartiniu atveju karšto vandens neruošia.

Ar šilumos siurblys gali vėsinti namą?

Priklauso nuo sistemos. Oras-oras natūraliai gali veikti kaip oro kondicionierius. Oras-vanduo sistemoje vėsinimas taip pat galimas, tačiau reikia tinkamai suprojektuotos šilumos atidavimo sistemos. Tam gali būti naudojami ventiliatoriniai konvektoriai ar kiti vėsinimui tinkami sprendimai. Jeigu planuojama vėsinti per paviršines sistemas, reikia kontroliuoti vandens temperatūrą ir kondensacijos riziką. Todėl norą vėsinti namą geriausia numatyti dar projektuojant visą sistemą.

Kas yra monoblokas ir split oras-vanduo sistema?

Monobloke pagrindinis šaltnešio kontūras sukomplektuotas lauko bloke, o į pastatą paprastai vedama vandens šildymo sistemos linija.

Split sistemoje šaltnešio kontūras jungia lauko ir vidinį blokus.

Abu sprendimai turi savo privalumų ir projektavimo ypatumų. Monobloko atveju ypač svarbu tinkamai išspręsti lauke esančių vandens kontūro dalių apsaugą nuo užšalimo. Split sistemai reikalingas tinkamai įrengtas šaltnešio kontūras. Todėl sprendimą reikėtų priimti pagal konkretų objektą, o ne pagal principą, kad vienas tipas visada geresnis.

Ar šilumos siurbliui reikia papildomo elektrinio šildytuvo?

Daugelyje oras-vanduo sistemų naudojamas rezervinis elektrinis kaitinimo elementas. Jis gali būti reikalingas esant labai dideliam šilumos poreikiui, ekstremalioms oro sąlygoms, tam tikriems karšto vandens ruošimo režimams ar kaip rezervinis šaltinis. Pats elektrinio šildytuvo buvimas nėra blogas dalykas. Svarbiau, kaip dažnai ir kokiomis sąlygomis jis turi įsijungti. Jeigu netinkamai parinktas šilumos siurblys didelę žiemos dalį remiasi elektriniu tenu, elektros sąnaudos gali gerokai išaugti.

Ar šilumos siurblys gali veikti su saulės elektrine?

Taip. Saulės elektrinė gali pagaminti dalį šilumos siurbliui reikalingos elektros energijos. Tačiau jų sezonai nevisiškai sutampa – didžiausias šildymo poreikis yra žiemą, kai saulės elektrinės generacija paprastai mažesnė. Todėl nereikėtų vertinti sistemos taip, tarsi saulės elektrinė žiemą tiesiogiai ir nuolat aprūpins šilumos siurblį visa reikalinga energija. Metinio elektros energijos balanso požiūriu šios technologijos vis dėlto gali labai gerai papildyti viena kitą.

Kiek triukšmingas šilumos siurblys?

Šilumos siurblys nėra visiškai begarsis. Oras-oras ir oras-vanduo lauko blokai turi ventiliatorių bei kompresorių. Triukšmo lygis priklauso nuo modelio ir darbo režimo. Todėl lauko bloką reikia montuoti ne tik ten, kur techniškai patogiausia.

Reikia įvertinti:

• miegamojo langus;
• kaimyninius pastatus;
• sienų ir kampų poveikį garso sklidimui;
• vibracijos perdavimą konstrukcijoms;
• gamintojo reikalaujamus atstumus.

Teisingai pasirinkta vieta kartais komfortui turi ne mažesnę reikšmę nei kelių decibelų skirtumas kataloge.

Kur geriausia montuoti lauko bloką?

Lauko blokui reikia pakankamos oro cirkuliacijos. Jo nereikėtų uždaryti labai ankštoje nišoje ar užstatyti taip, kad išpučiamas oras būtų vėl įsiurbiamas. Žiemą taip pat reikia įvertinti atitirpinimo metu susidarantį vandenį ir jo saugų nuvedimą. Montavimo vieta turi užtikrinti ir galimybę ateityje prie įrenginio prieiti techninei priežiūrai.

Ar šilumos siurbliui reikalinga priežiūra?

Taip. Priežiūros darbai priklauso nuo sistemos tipo ir gamintojo. Oras-oras sistemoje reguliariai prižiūrimi vidinio bloko filtrai ir šilumokaičiai. Oras-vanduo sistemoje tikrinama ne tik pati šaldymo įranga, bet ir šildymo sistemos parametrai, slėgis, filtrai, siurbliai ir kiti komponentai. Periodinė profesionali patikra padeda pastebėti problemas dar prieš joms tampant rimtu gedimu.

Kiek metų tarnauja šilumos siurblys?

Vieno universalaus skaičiaus nėra. Tarnavimo trukmei įtakos turi:

• įrangos kokybė;
• montavimo kokybė;
• tinkamas galios parinkimas;
• darbo režimas;
• įjungimų ir išjungimų skaičius;
• techninė priežiūra;
• aplinkos sąlygos.

Todėl ilgaamžiškumą reikėtų vertinti kartu su garantija, serviso prieinamumu ir atsarginių dalių tiekimu.

Kada šilumos siurblys nėra geriausias pasirinkimas?

Šilumos siurblys nėra automatiškai optimalus kiekvienam pastatui. Jeigu namas labai nesandarus ir turi didelius šilumos nuostolius, pirmiausia gali būti racionaliau investuoti į pastato energetinio efektyvumo gerinimą. Taip pat reikia įvertinti esamą šildymo sistemą, elektros įvado galimybes, lauko bloko montavimo vietą ir reikalingas vandens temperatūras. Kartais geriausias sprendimas gali būti ne vienas šilumos šaltinis, o hibridinė sistema.

Ką reikia žinoti prieš prašant pasiūlymo?

Kuo daugiau informacijos pateikiama specialistui, tuo tiksliau galima įvertinti situaciją. Naudinga žinoti:

• šildomą plotą;
• statybos metus;
• pastato energinę klasę;
• esamą šildymo sistemą;
• ar yra grindinis šildymas, ar radiatoriai;
• kiek žmonių naudos karštą vandenį;
• ar norima ir vėsinimo;
• kokia dabar naudojama šildymo energija;
• ar turimi pastato šilumos nuostolių skaičiavimai.

Vien nuotrauka ir klausimas „kiek kainuos šilumos siurblys 150 m² namui?“ dažnai neleidžia parinkti techniškai teisingo sprendimo.

10 svarbiausių dalykų prieš perkant šilumos siurblį

Prieš priimant galutinį sprendimą verta patikrinti ne vien kainą.

Reikia įvertinti:

1. Pastato šilumos nuostolius.
2. Reikalingą šildymo galią.
3. Šilumos siurblio galią esant žemai temperatūrai.
4. COP ir SCOP rodiklius.
5. Šildymo sistemos reikalingą vandens temperatūrą.
6. Karšto vandens poreikį.
7. Vėsinimo poreikį.
8. Lauko ir vidaus blokų montavimo vietas.
9. Garantijos bei serviso sąlygas.
10. Montuotojo kompetenciją.

Šilumos siurblys yra visos šildymo sistemos dalis, todėl geras įrenginys savaime negarantuoja geros sistemos.

Dažniausiai užduodami trumpi klausimai

Ar šilumos siurblys ekonomiškesnis už elektrinį šildymą?

Tinkamai parinktas šilumos siurblys gali perduoti kelis kartus daugiau šiluminės energijos nei sunaudoja elektros, todėl paprastai yra efektyvesnis už tiesioginį varžinį elektrinį šildymą.

Ar šilumos siurblys veikia dingus elektrai?

Ne. Kompresoriui, ventiliatoriams, cirkuliaciniams siurbliams ir valdymo sistemai reikalinga elektros energija.

Ar šilumos siurblys tinka A++ namui?

Taip. Mažų šilumos nuostolių pastatuose šilumos siurbliai yra dažnai naudojamas sprendimas, tačiau įrenginys vis tiek turi būti tinkamai parinktas.

Ar galima šilumos siurblį montuoti sename name?

Taip, tačiau pirmiausia reikia įvertinti pastato šilumos nuostolius ir esamą šildymo sistemą.

Ar grindinis šildymas būtinas?

Ne, tačiau žemos temperatūros grindinis šildymas yra labai palankus oras-vanduo šilumos siurblio efektyvumui.

Ar galima naudoti radiatorius?

Taip, jeigu jie gali atiduoti reikalingą šilumos kiekį naudojant šilumos siurbliui tinkamą vandens temperatūrą.

Ar reikia keisti senus radiatorius?

Ne visada. Tai galima nuspręsti tik įvertinus radiatorių galią, reikalingą vandens temperatūrą ir pastato šilumos nuostolius.

Ar šilumos siurblys gali visiškai pakeisti katilą?

Daugelyje tinkamai paruoštų pastatų – taip. Kitais atvejais gali būti racionali hibridinė sistema.

Ar šilumos siurblį galima valdyti telefonu?

Daugelis šiuolaikinių modelių turi Wi-Fi arba papildomai prijungiamą nuotolinio valdymo modulį. Konkrečias funkcijas reikia tikrinti pagal modelį.

Ar brangesnis šilumos siurblys visada ekonomiškesnis?

Ne. Kaina nėra tiesioginis efektyvumo rodiklis. Reikia lyginti technines charakteristikas, darbo sąlygas, garantiją, servisą ir tai, kaip įrenginys tinka konkrečiam pastatui.

Mūsų rekomendacija

Šilumos siurblio pasirinkimą verta pradėti ne nuo gamintojo ir ne nuo akcijos. Pirmasis klausimas turėtų būti: kiek šilumos iš tikrųjų reikia šiam pastatui ir kokiu būdu ją norime paskirstyti? Tik tada verta spręsti, ar tinkamesnis oras-oras, oras-vanduo ar kitas sprendimas, kokios galios įrenginio reikia ir kokios techninės charakteristikos svarbiausios. Tinkamai parinktas šilumos siurblys turi ne tiesiog „veikti“. Jis turi efektyviai dirbti būtent tomis sąlygomis, kuriomis bus eksploatuojamas konkrečiame pastate.